Pavasaris ir vėl sukvietė Lietuvos jaunuosius kūrėjus į tradicinį festivalį „Kūrybos pavasaris – 2017“ Baisogalos Komaro dvare. Kūrybinę ugnį tradiciškai įžiebė renginio sumanytoja, buvusi mokytoja Regina Vaitkevičienė, kuri Komaro dvaro svečiams pasakojo apie šio dvaro istoriją ir architektūrą, ir dabartinės festivalio organizatorės – Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aušra Krugelienė bei lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Erika Liukienė.
Šiais metais festivaliui buvo pateikta net 38 autorių kūryba iš 8 mokyklų: Šiaulių rajono Naisių mokyklos, Tauragės Žalgirių gimnazijos, Joniškio M. Slančiausko progimnazijos, Radviliškio Vaižganto progimnazijos, Radviliškio rajono Alksniupių pagrindinės mokyklos, Radviliškio rajono Pakalniškių pagrindinės mokyklos, Radviliškio rajono Pociūnėlių pagrindinės mokyklos ir Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos.
Žanriniu požiūriu gausiausia poezija – 44 eilėraščiai, tarp kurių ir sonetas bei haiku. Pateikta 10 prozos kūrinių: po 3 noveles ir ese, 2 miniatiūros ir 2 noveletės. Tautosakos stilizacijai artimi dar 9 kūriniai: mįslės, pasakos, sakmė ir net malda. Apie ką rašo jaunieji šio festivalio kūrėjai? Anot festivalio kūrybos vertinimo komisijos narės Birutės Gedžiuvienės (Radviliškio r. Baisogalos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė), jaunųjų kūrėjų poezijoje dažna gamtinė tematika, ypač apie pavasarį. Ne mažiau mėgstama jaunųjų poetų tema – tėvynė. Radviliškis šiemet švenčia savo 450 metų jubiliejų – ir ta proga autoriai nemažai eilėraščių parašė. Vyresnieji poetai bando perteikti vidinio pasaulio sudėtingumą, kartais keldami egzistencinius klausimus.
Prozos kūriniuose dominuoja vienišumo, atskirties tema, tik kartais nušviečiama nedrąsių svajonių. Kelionių esė šviesesnės. Jose bandoma perteikti tolimų kultūrų grožį: vienoje – Tokijo parko ramybę, antroje esė vynuogių kekė pažadina prisiminimus apie Prancūzijos kraštovaizdžio grožį.
Kūrybos pavasario intriga – atsiųstų darbų interpretacija: Radviliškio dailės mokyklos Baisogalos skyriaus mokiniai pasirinktinai iliustravo jaunųjų kūrėjų tekstus, vėliau savo piešinius pristatė tekstų autoriams kaip savitą perskaitymo būdą. Jiems talkino Radviliškio dailės mokyklos Baisogalos skyriaus dailės mokytojos metodininkės Rasa Brazdžionienė ir Inga Ginkevičiūtė. Keletas eilėraščių virto dainomis, kurioms muziką kūrė Baisogalos kultūros namų meno vadovė Neringa Bernadickienė. Dainas atliko Neringos Bernadickienės ir Banguolės Laivienės duetas.
Žinoma, viena iš svarbiausių festivalio intrigų, kas gi iš žinomų kūrėjų, kritikų dalyvaus kūrybos festivalyje. Šiais metais sulaukėme gerbiamų poetų Aido Marčėno ir Vytauto Stankaus. Svečiai ne tik dosniai dalijosi savo kūryba, bet nuoširdžiai bendravo su jaunaisiais kūrėjais, nestokodami humoro. Renginio pabaigoje poetai aptarė festivalio dalyvių kūrybą, ragino daugiau skaityti ir toliau kurti. Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus metodininkė-projektų koordinatorė Kristina Mikaliūnienė pasidžiaugė renginiu, įteikė festivalio dalyviams ir juos ruošusiems mokytojams padėkas. Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos direktorė Rita Juškevičienė padėkojo festivalio svečiams, dalyviams, juos ruošusiems mokytojams, festivalio organizatorėms ir festivalio rėmėjams: Baisogalos seniūnijos seniūnui R. Kalvaičiui, LSMU Gyvulininkystės instituto direktorei V. Juškienei, UAB „Gliukolvetas“ vadovui J. Baubliui, R. Jablonskienei, A. Radžiūnui, L. ir E. Šimkevičiams.
Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos gimnazistės svečiams dovanojo šokius „Kepurinė“ ir „Saulašarė“ (vadovė šokio mokytoja metodininkė J. Kačiukevičienė). Savo įspūdžius renginio svečiai tradiciškai užrašė ant festivalio „paukščių“, nutūpusių ant sužaliavusių medžių šakų ir laukiančių naujų susitikimų.
Aušra Krugelienė, Radviliškio r. Baisogalos gimnazijos
direktoriaus pavaduotoja ugdymui